Širdies ligomis serga tik pagyvenę, turintys antsvorio arba tie, kurie nuolat valgo keptą maistą. Be to, jei turėtumėte aukštą kraujo spaudimą, vis tiek pajustumėte kokius nors simptomus, todėl dabar tikrintis profilaktiškai neverta… Ar ir jūs taip manote? Deja, visa tai – mitai, o širdies ligos gali pasireikšti net ir jauniems.
Verta žinoti, kokie teiginiai apie širdį yra tik klaidingi, kad galėtumėte apsisaugoti nuo skaudžių pasekmių. Tad pateikiame jums 10 mitų apie širdies sveikatą ir paaiškinimus, kodėl tai nėra tiesa.
- Esu per jaunas, kad sirgčiau širdies ligomis
Tai, kaip gyvenate dabar, turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų rizikai vyresniame amžiuje. Jau vaikystėje ir paauglystėje arterijose gali pradėti kauptis aterosklerozinės plokštelės, dėl kurių arterijos vėliau gali užsikimšti. Net jauni ir vidutinio amžiaus žmonės gali turėti širdies problemų, ypač dabar, kai nutukimas, 2 tipo diabetas ir kiti rizikos veiksniai vis dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje, rašoma Amerikos širdies organizacijos informaciniame leidinyje (angl. American Heart Association, AHA).
- Jei turėčiau aukštą kraujospūdį, jausčiau kokius nors simptomus
Aukštas kraujospūdis vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes paprastai žmogus jo visiškai nejaučia. Gali būti, kad simptomai niekada nepasireikš, todėl negalima laukti, kol organizmas įspės apie šią būklę. Sužinoti, ar kraujospūdis per aukštas, galima labai paprastai – tereikia jį pasimatuoti. Tai galima padaryti nuėjus pas šeimos gydytoją ar paprašius vaistinėje. Nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis gali sukelti miokardo infarktą, insultą, inkstų pažeidimus ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus.
- Jei ištiktų infarktas, pastebėčiau, nes skaudėtų krūtinę
Nebūtinai. Nors įprasta jausti krūtinės skausmą ar diskomfortą, infarkto simptomai gali būti vos juntami. Tai gali būti dusulys, pykinimas, galvos svaigimas ir vienos ar abiejų rankų, žandikaulio, kaklo, nugaros skausmas, diskomfortas. Net jei nesate tikri, ar jus ištiko infarktas, nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112.
- Diabetas nepakenks širdžiai, jei vartosiu vaistus
Diabeto gydymas gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką arba jas atitolinti. Tačiau net kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje, širdies ligų ir insulto rizika vis tiek padidėja. Taip yra todėl, kad diabeto atsiradimą lemiantys rizikos veiksniai, didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokie sutampantys rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, antsvoris, nutukimas, fizinis pasyvumas ir rūkymas.
- Mano šeimos nariai jau turi širdies ligų, todėl ir aš jomis tikrai sirgsiu
Tiesa, kad jei šeimoje yra širdies ligų atvejų, kitiems šeimos nariams rizika susirgti taip pat bus didesnė. Visgi nereikėtų nuleisti rankų – jei imsitės prevencijos, smarkiai sumažinsite susirgimo riziką. Užkirsti kelią širdies ligoms padeda fizinis aktyvumas, cholesterolio kiekio ir kraujospūdžio kontrolė, sveika mityba, sveiko svorio palaikymas, cukraus kiekio kraujyje kontrolė, streso valdymas, kokybiškas miegas ir metimas rūkyti.
- Kol esu jaunas, cholesterolio tikrinti nereikia
Net ir jauniems žmonėms, kurių blogojo cholesterolio koncentracija yra vidutiniškai didelė, norint išvengti rimtesnių problemų, gali tekti vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus. Todėl netiesa, kad cholesterolį reikia tirti tik sulaukus vidutinio amžiaus. Jau nuo 20-ties rekomenduojama širdies ligų rizikos veiksnius tikrinti kas 4–6 metus.
- Širdies nepakankamumas reiškia, kad širdis nustoja plakti
Širdis staiga nustoja plakti, kai ištinka miokardo infarktas, o ne tada, kai pasireiškia širdies nepakankamumas. Jei žmogus serga širdies nepakankamumu, širdis toliau dirba, bet nepumpuoja kraujo taip sklandžiai, kaip turėtų. Ištikus infarktui, žmogus praranda sąmonę ir nustoja normaliai kvėpuoti.
- Kojų skausmas pasireiškia tik dėl senėjimo, bet neturi nieko bendro su širdimi
Raumenyse jaučiamas kojų skausmas, gali būti periferinių arterijų ligos simptomas. Ši liga atsiranda dėl kojų arterijų užsikimšimo, kurį sukelia susikaupusios apnašos. Sergantiesiems periferinių arterijų liga, padidėja infarkto ir insulto rizika.
- Mano širdis plaka labai greitai. Turbūt čia infarktas
Tam tikri širdies ritmo svyravimai yra normalus reiškinys. Širdies ritmas pagreitėja fizinio krūvio metu arba kai patiriate stresą, o miegant – sulėtėja. Dėl širdies ritmo pokyčių dažniausiai nerimauti nereikia. Visgi kartais tai gali būti aritmijos arba nereguliaraus širdies plakimo simptomas. Kai kurios aritmijos yra nepavojingos, tačiau kai kurios gali trukti pakankamai ilgai, kad paveiktų širdies darbą ir prireiktų gydymo.
- Po infarkto reikia vengti fizinio krūvio
Tikrai ne! Netgi atvirkščiai – kuo greičiau pradėkite judėti pagal jums pritaikytą gydytojo planą. Tyrimai rodo, kad infarktą išgyvenę asmenys, kurie yra reguliariai fiziškai aktyvūs ir atlieka kitus širdžiai naudingus pokyčius, gyvena ilgiau nei tie, kurie to nedaro. Amerikos širdies asociacijos specialistai rekomenduoja kiekvieną savaitę bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, kad būtų užtikrinta bendra širdies ir kraujagyslių sveikata.