Tavosirdziai

Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum.

Atrodo, širdis iššoks iš krūtinės: kodėl taip nutinka ir kada kreiptis į gydytojus?

Naktį pažadino besidaužanti, stipriau nei įprastai plakanti širdimi – kodėl? Medicinos ekspertų teigimu, tai nulėmusių priežasčių gali būti daugybė, tačiau galima išskirti dažniausiai pasitaikančias. Patikimą medicininę informaciją visuomenei teikiantis JAV portalas healthline.com išskiria 13 priežasčių

1. Patiriamas nerimas:

Nerimas skatina streso hormonų išsiskyrimą – dėl jų padidėja širdies ritmas ir kraujospūdis.

Kaip atpažinti nerimą? Jį išduoti gali šie simptomai: padažnėjęs kvėpavimas ar dusulys, sunkumas susikaupti, atsipalaiduoti ar užmigti, perdėtas jaudulys.11

2. Alkoholio vartojimas dienos metu ar prieš miegą:

Išgėrus alkoholio padažnėja širdies ritmas: kuo daugiau jo suvartojate, tuo dažniau plaka jūsų širdis.

Atlikti tyrimai atskleidžia ryšį tarp ilgalaikio gausaus alkoholio vartojimo ir įvairių tipų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, padažnėjusio širdies plakimo dažnio. .

3. Per didelis cukraus kiekis kraujyje:

Suvalgytas cukrus, perėjęs per plonąją žarną, patenka į kraują. Per didelis suvartojimas gali sukelti cukraus kiekio kraujyje šuolį. Tokiu atveju kasa išskiria insuliną ir tai, ką gali, paverčia energija. Cukraus ir energijos kiekio kraujyje padidėjimą organizmas gali suprasti kaip stresą ir išskirti streso hormonus, kurie didina širdies ritmą.

Tokį patį poveikį, kaip perdirbtas cukrus, gali turėti ir rafinuoti angliavandeniai, kurių gausu baltoje duonoje ar makaronuose.

4. Kofeino vartojimas:

Kofeinas – natūralus stimuliatorius, sužadinantis smegenis ir centrinę nervų sistemą, bei didinantis jų budrumą. Daliai žmonių suvartojamas per didelis kofeino kiekis gali sukelti padidėjusį kraujospūdį ir padažnėjusį širdies plakimą.

Kofeino gausu šiuose produktuose: kavoje, kakavos pupelėse, šokolade, žalioje arbatoje ir energetiniuose gėrimuose.

5 .Vaistų, kurių sudėtyje yra stimuliatorių, vartojimas:

Tam tikrų receptinių ir nereceptinių vaistų sudėtyje esantys stimuliatoriai gali sukelti padidėjusį širdies plakimą. Tai gali būti vaistai skirti skydliaukės gydymui, kosulio ir peršalimo, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino (kraujagysles sutraukiančios medžiagos) ar dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromo gydymui.

6. Peršalimas arba karščiavimas:

Reaguodamas į staigius temperatūros pokyčius, organizmas sukelia procesus, kuriais stengiasi ją sureguliuoti – dėl to šiluma gali būti sulaikoma arba išnešama į odos paviršių. Šių procesų metu kraujagyslės priverčiamos išsiplėsti arba susitraukti, o širdies ritmas padažnėja.

7. Dehidratacija:

Kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei jų įsisavina, ląstelės ir organai negali tinkamai funkcionuoti. Skysčių stoka padidina širdies krūvį, dėl to jos ritmas padažnėja.

Lengvą dehidrataciją atpažinti padės šie simptomai: burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis ir galvos skausmas. Sunkią dehidrataciją išduoda šie simptomai: greitas širdies ritmas, padažnėjęs kvėpavimas, žemas kraujospūdis ir sumišimas.

8. Mėnesinės, nėštumas ir menopauzė:

Menstruacijų ciklo metu svyruoja estrogenų ir progesterono kiekis – dėl to gali kamuoti greitesnio nei įprasta širdies ritmo epizodai.

Nėštumo  metu organizme padidėja kraujo kiekis, o tuo pačiu ir širdžiai tenkantis krūvis, dėl to ji gali plakti 10-20 kartų per minutę greičiau nei įprastai.

Perimenopauzės ir menopauzės metu padažnėjusį širdies ritmą gali sukelti sumažėjusi estrogenų gamyba. Širdis gali plakti greičiau nei įprasta ir karščio bangų metu.

9. Prieširdžių virpėjimas:

Labiausiai paplitęs širdies ritmo sutrikimas, kurį išduoda nereguliarus ir labai greitas širdies dažnis, galvos svaigimas, dusulys ar drebulys.

Šis sutrikimas įprastai nekelia pavojaus gyvybei, tačiau kai kuriais atvejais gali padidinti širdies nepakankamumo riziką.

10. Miego apnėja:

Miego sutrikimas, kuris pasireiškia miego metu nuolatos trumpam sustojančiu kvėpavimu. Dėl staiga sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje gali padidėti kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova – tokiu atveju gali padidėti ir širdies plakimo dažnis.

11. Cukrinis diabetas ir hipoglikemija:

Dažniausiai pasitaikantį antrojo tipo diabetą sukelia cukraus šuoliai, kai pavalgius, prieš tai pakilęs cukraus kiekis kraujyje, staiga nukrinta žemyn.  Laikui bėgant organizmas nebesugeba efektyviai sumažinti šuolio metu pakilusio cukraus lygio.

Per didelis cukraus kiekis gali pažeisti arterijų sieneles ir sukelti greitą širdies ritmą bei aukštą kraujospūdį. Greitas širdies ritmas gali išduoti ir kitą būklę – hipoglikemiją, pasižyminčią mažu cukraus kiekiu kraujyje.

12. Pernelyg aktyvi skydliaukės veikla:

Padidėjęs skydliaukės aktyvumas pasireiškia, kai ji gamina per daug hormono tiroksino. Dėl šios priežasties gali greitėti medžiagų apykaita, o širdies ritmas tapti nereguliariu.

13. Anemija:

Ši liga pasireiškia, kai organizme yra per mažai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kurie perneštų organams ir audiniams deguonį, reikalingą tinkamam jų funkcionavimui. Širdies ritmas padažnėja, nes organizmas stengiasi kompensuoti deguonies trūkumą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dėl retai nutinkančio ir tik kelias sekundes trunkančio neritmiško širdies plakimo jaudintis nereikėtų, tačiau rekomenduojama pašalinti jį sukėlusias priežastis.

Kreiptis į gydytoją patariama, jeigu anksčiau sirgote širdies ir kraujagyslių ligomis, neritmiško širdies plakimo epizodai ėmė kartotis dažniau ar jie išduoda minėtas ligas. 1.

Skaitykite daugiau

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua.