Nors širdies smūgio tikimybė didėja su amžiumi, net ir jaunus žmones tai gali ištikti. Yra nemažai rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, diabetas, rūkymas ir kt. Pagal amerikiečių sveikatos naujienų portalo webmd.com medžiagą parengėme išsamią informaciją apie širdies smūgį: kas tai, kokie ligos požymiai, kaip liga gydoma, kodėl ji ištinka, kaip jos išvengti ir kt.

Kas yra širdies smūgis?

Širdies smūgis, dar vadinamas miokardo infarktu, ištinka tada, kai dėl kokios nors priežasties sumažėjus arba nutrūkus kraujo tėkmei į širdį, šiam organui pradeda trūkti deguonies ir pažeidžiamas širdies raumuo. Širdies smūgis kelia didelį pavojų gyvybei, todėl pastebėję jam būdingus simptomus nedelsdami skambinkite 112 – nelaukite, kol simptomai praeis.

Širdies smūgio simptomai

Širdies smūgiui būdingi šie simptomai: diskomfortas, spaudimo, tempimo ir (arba) sunkumo jausmas bei skausmas krūtinėje, rankoje ar žemiau krūtinkaulio, diskomfortas, jaučiamas nugaroje, žandikaulyje, gerklėje ar rankoje, pilnumo jausmas, skrandžio veiklos sutrikimai ar springimą primenantis jausmas, prakaitavimas, vėmimas ar svaigulys, didelis silpnumas, nerimas, nuovargis ar dusulys, greitas arba nevienodas širdies plakimas (permušimai). Širdies smūgio simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Jeigu asmuo patyrė keletą širdies smūgių, jų simptomai irgi gali būti nevienodi. Didesnė tikimybė, kad moterims pasireikš šie širdies smūgio simptomai: neįprastas nuovargis, dusulys, pykinimas ar vėmimas, svaigulys, diskomfortas pilve (gali priminti virškinimo sutrikimus), diskomfortas kakle, pečiuose ar viršutinėje nugaros dalyje. Širdies smūgis gali ištikti ir nepasireiškus jokiems simptomams (vadinamasis tylusis miokardo infarktas). Jį dažniau patiria diabetu sergantys žmonės.

Kokie yra būdingiausi širdies smūgio požymiai?

Smarkus skausmas krūtinėje, tarytum ją kas nors stipriai spaustų ar slėgtų didelis svoris. Šis skausmas gali tęstis kurį laiką. Taip pat gali apimti silpnumas, imti svaigti galva, atrodyti, kad tuoj prarasite sąmonę, gali pradėti pilti prakaitas. Kartais galimas nedidelis skausmas žandikaulyje, kakle, nugaroje ar rankose, be to, gali būti sunku kvėpuoti.

Kas yra tylusis širdies smūgis?

Kaip rodo pavadinimas, tylusis širdies smūgis ištinka be jokių akivaizdžių simptomų, paprastai siejamų su širdies smūgiu, tokių kaip svaigulys arba greitesnis ar nereguliarus širdies plakimas (permušimai), dusulys ir nerimas. Sunku suprasti, kad prasidėjo tylusis širdies smūgis, nes jis ištinka be perspėjimo.

Širdies smūgio rūšys

1. STEMI (miokardo infarktas su ST segmento pakilimu) – tai toks širdies smūgis, kai vainikinė arterija yra visiškai užsikimšusi.

2. NSTEMI (miokardo infarktas be ST segmento pakilimo) – tai toks širdies smūgis, kai vainikinė arterija pakankamai susiaurėja, kad gerokai sumažėtų kraujo tėkmė, tačiau nėra visiškai užsikimšusi.

3. MINOCA (miokardo infarktas be vainikinių arterijų obstrukcijos) – tai toks širdies smūgis, kai pagrindinės vainikinės arterijos nėra užsikimšusios.

Širdies smūgis ir širdies sustojimas

Staigus širdies sustojimas nėra širdies smūgis. Širdies smūgis ištinka dėl kraujotakos sutrikimų, o širdies sustojimas reiškia, kad šio organo laidžioji sistema staiga pradėjo funkcionuoti netinkamai, ir širdis nustojo pumpuoti kraują.

Širdies smūgis ir krūtinės angina

Krūtinės angina irgi nėra širdies smūgis. Tai simptomas (suskausta krūtinę), tam tikrais atvejais galintis signalizuoti artėjantį širdies smūgį. Ir nors kartais krūtinės angina pasireiškia kartu su širdies smūgiu, ją taip pat sukelia ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, per didelis fizinis krūvis, bet skausmas paprastai praeina pailsėjus ar išgėrus nitroglicerino. Krūtinės anginai būdinga: spaudimo jausmas, skausmas ar pilnumo jausmas krūtinės viduryje, skausmas ar diskomfortas petyje, rankoje, nugaroje, kakle ar žandikaulyje. Jeigu šie nemalonūs pojūčiai sustiprėja, trunka ilgiau nei penkias minutes arba nepraeina išgėrus nitroglicerino, skambinkite 112. Gydytojai tai vadina nestabilia krūtinės angina. Ji gali reikšti, kad tuoj ištiks širdies smūgis. Jeigu jus kamuoja dažniausiai pasitaikanti stabili krūtinės angina, simptomus paprastai sukelia nuspėjami dirgikliai, tokie kaip stiprios emocijos, sportas, labai aukšta arba labai žema temperatūra ar net sotūs pietūs. Simptomai praeina pailsėjus ar išgėrus nitroglicerino. Jeigu ne, skambinkite 112.

Širdies smūgio priežastys

Širdies raumeniui nuolatos reikia deguonies prisotinto kraujo, atkeliaujančio vainikinėmis arterijomis. Jeigu sergate vainikinių arterijų liga, arterijos susiaurėja, sutrinka kraujotaka. Kai kraujas nebegali pasiekti širdies, ištinka širdies smūgis.

Arterijose kaupiasi riebalai, kalcis, baltymai ir uždegiminės ląstelės, sudarydamos plokšteles, kurių išorė yra kieta, tačiau vidus – minkštas ir akytas. Galiausiai kietas išorinis apvalkalas įtrūksta. Tai vadinama plyšimu. Į plyšimo vietą atkeliauja trombocitų (kraujyje esančios disko formos ląstelės, padedančios jam krešėti), ir aplink plokštelę susidaro kraujo krešulių. Jeigu krešulys užkemša arteriją, širdies raumeniui pradeda trūkti deguonies, ima žūti raumens ląstelės, širdies raumeniui padaroma neatitaisoma žala. Retais atvejais širdies smūgį gali sukelti ir vainikinės arterijos spazmas. Pasireiškus spazmui, irgi sutrinka širdies aprūpinimas krauju (išemija). Taip gali nutikti ir ilsintis bei netgi nesergant rimtomis širdies vainikinių arterijų ligomis.

Kiekviena vainikine arterija kraujas keliauja į skirtingas širdies raumens vietas. Raumens pažeidimo mastas priklauso nuo srities, į kurią kraują tiekianti arterija užsikemša, ploto ir nuo širdies smūgio pradžios iki gydymo praėjusio laiko. Širdies raumuo pradeda gyti netrukus po širdies smūgio. Gijimo procesas trunka apie aštuonias savaites. Kaip ir eilinės žaizdelės atveju, pažeistoje vietoje susiformuoja randas, tačiau dėl randų širdies raumuo negali judėti taip, kaip anksčiau, taigi, širdies kraujo pumpavimo pajėgumai sumažėja, atsižvelgiant į rando dydį ir susidarymo vietą. Anomalios vainikinės arterijos taip pat gali sukelti širdies smūgį. Tai įgimtas sutrikimas.

Kartais neįprastai išsidėsčiusios vainikinės arterijos užspaudžiamos, ir ištinka širdies smūgis. Reti negalavimai, ypač sukeliantys širdies kraujagyslių susiaurėjimą, yra dar viena širdies smūgio priežastis. Vainikinių arterijų plyšimai ar kiti rimti pažeidimai irgi gali baigtis širdies smūgiu. Kartais širdies smūgio priežastimi tampa kiti širdies ir kraujagyslių sutrikimai, ne tik užsikišusios arterijos, pavyzdžiui, spontaniška vainikinės arterijos disekacija. Taip nutinka, kai vienoje iš vainikinių arterijų įvyksta plyšimas. Susiformavęs krešulys arba atplyšusios arterijos dalelės ją užkemša, ir ištinka širdies smūgis.

Gydytojai spontanišką vainikinės arterijos disekaciją paprastai sieja su stresu, intensyviu sportu arba nėštumu. Ji būdingesnė jaunoms moterims ir Marfano sindromu sergantiems žmonėms. Dar viena širdies smūgio priežastis – vainikinių arterijų embolija, kai kitoje organizmo vietoje susidaręs kraujo krešulys pasiekia vainikinę arteriją, joje įstringa ir sutrikdo normalią kraujo tėkmę.

Širdies smūgio rizikos veiksniai

Daug dalykų gali padidinti širdies smūgio tikimybę. Kai kurių veiksnių galima išvengti, bet ne visų.

Gyvenimo būdas. Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas, alkoholio ir (arba) narkotikų vartojimas bei per mažas fizinis aktyvumas, gali padidinti širdies smūgio riziką.

Lytis ir amžius. Rizika patirti širdies smūgį didėja su amžiumi. Paprastai vyrams širdies smūgio tikimybė pradeda didėti sulaukus 45-erių, moterims – sulaukus 50-ies ar prasidėjus menopauzei.

Ligos. Kai kurie sveikatos sutrikimai gali nualinti širdį ir sukelti širdies smūgį, pavyzdžiui, aukštas kraujo spaudimas, nesveika mityba, diabetas ir antsvoris.

Šeimos narių ligos istorija. Jeigu jūsų tėvai arba brolis / sesuo patyrė širdies smūgį, ypač jaunesniame amžiuje, tikimybė, kad ir jus ištiks širdies smūgis, yra didesnė. Rizika dar labiau išauga, jeigu jūsų tėčiui ar broliui buvo diagnozuota širdies liga, kai jis buvo 55-erių metų amžiaus ar jaunesnis, arba jeigu jūsų mamai ar seseriai buvo diagnozuota širdies liga, kai ji buvo 65-erių metų amžiaus ar jaunesnė.

Antsvoris ir nutukimas. Per didelis kūno svoris irgi yra širdies smūgio rizikos veiksnys.

Etniškumas. Jūsų etninė kilmė gali turėti įtakos širdies smūgio rizikai. Pavyzdžiui, didesnė tikimybė patirti širdies smūgį būdinga Pietų Azijos gyventojams.

Nėštumas. Nors besilaukiant vaikelio rizika patirti širdies smūgį yra nedidelė, visgi ryšys tarp širdies smūgio ir nėštumo egzistuoja. Širdies smūgis gali ištikti tiek nėštumo metu, tiek pagimdžius. Amžius, nutukimas ir kitos sveikatos problemos didina širdies smūgio riziką.

Stresas. Kai patiriate stresą, jūsų organizme išskiriama hormono kortizolio. Ilgainiui kortizolis gali padidinti cukraus kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą bei sumažinti didelio tankio lipoproteinų (DTL) (vadinamojo gerojo) cholesterolio kiekį. Dėl ilgalaikio streso gali susiaurėti arterijos ir pakisti kraujo krešėjimo procesas, taigi, padidėja širdies smūgio rizika. Stresas kenkia ir miego kokybei. Patiriant stresą, sumažėja noras sportuoti, linkstama į nesveiką maistą, taip pat galimas ir per didelis tabako gaminių ar alkoholio vartojimas. Visi šie veiksniai didina širdies smūgio riziką.

Ką daryti ištikus širdies smūgiui?

Prasidėjus širdies smūgiui, būtinas skubus gydymas – reikia atblokuoti užsikimšusias arterijas ir sumažinti širdies raumens pažeidimą. Pastebėję pirmuosius širdies smūgio simptomus, skambinkite 112. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, idealiausia sulaukti pagalbos per pirmąją valandą ar dvi. Kuo ilgiau delsite, tuo labiau bus pažeistas širdies raumuo, atitinkamai, tuo didesnė ir mirties tikimybė. Jeigu iškvietėte greitąją medicinos pagalbą ir laukiate atvykstant ekipažo, sukramtykite aspirino tabletę (325 mg). Aspirinas apsaugo nuo krešulių susidarymo ir tikimybę mirti nuo širdies smūgio sumažina 25 proc.

Kaip padėti širdies smūgio ištiktam žmogui?

Skambinkite 112 ir suteikite pirmąją gaivinimo pagalbą (dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas), jeigu žmogui sustojo širdis (nepavyksta užčiuopti pulso, žmogus nereaguoja). Pirmoji gaivinimo pagalba neprivers širdies plakti, tačiau palaikys žmogaus gyvybę, kol atvyks medikai. Lengvai naudojamas prietaisas, vadinamas automatiniu išoriniu defibriliatoriumi, prieinamas daugelyje viešųjų vietų. Jį naudoti gali praktiškai bet kas. Automatinis išorinis defibriliatorius išskiria elektros impulsą, kad sustojusi širdis vėl imtų plakti.

Gydymas ištikus širdies smūgiui

Širdies smūgis kelia didelį pavojų gyvybei, todėl norint išvengti širdies pažeidimų ar mirties, būtina iš karto pradėti gydymą. Pagalba suteikiama jau greitosios medicinos pagalbos automobilyje ar skubiosios medicinos pagalbos kabinete.

Kokių vaistų skiriama ištikus širdies smūgiui?

Greitosios medicinos pagalbos automobilyje ar ligoninėje nedelsiant duodama vaistų, apsaugančių nuo tolesnio krešulių susidarymo ir palengvinančių širdies darbą. Siekiama ištirpinti krešulius, neleisti susidaryti naujiems bei užkirsti kelią tolesnei išemijai. Kraujo krešėjimą stabdančių vaistų reikia vartoti kaip įmanoma greičiau (idealiausia – per pirmąją valandą ar dvi nuo širdies smūgio pradžios), kad būtų sumažinta žala širdies raumeniui. Esant širdies smūgiui padedantys vaistai: aspirinas (skystina kraują), vadinamieji antiagregantai, tokie kaip klopidogrelis, prasugrelis ar tikagreloras (neleidžia susidaryti krešuliams), trombolitikai (skaido kraujo krešulius), visų šių preparatų derinys. Kiti širdies smūgio metu skiriami vaistai gerina širdies darbą, plečia kraujagysles, malšina skausmą ir apsaugo nuo gyvybei pavojų keliančių širdies ritmo sutrikimų.

Ką reikia pakeisti gyvenime po širdies smūgio?

Kad širdies liga nepablogėtų ir neištiktų dar vienas širdies smūgis, vadovaukitės gydytojo patarimais. Gali tekti pakoreguoti gyvenimo būdą. Toliau rasite keletą pokyčių, kurie sumažins naujo širdies smūgio riziką ir leis pradėti gyventi sveikiau.

Meskite rūkyti. Rūkymas dramatiškai padidina širdies smūgio ir insulto tikimybę. Pasikalbėkite su gydytoju apie tai, kaip atsisakyti šio žalingo įpročio. Metę rūkyti, padarysite paslaugą ir savo draugams bei artimiesiems, nes pasyvus rūkymas irgi gali sukelti širdies ligą.

Palaikykite tinkamą kūno svorį. Jeigu esate nutukę arba turite antsvorio, nebūtina drastiškai sulieknėti, norint sumažinti širdies smūgio ar insulto riziką, tačiau jūsų gydytojas gali rekomenduoti numesti keletą kilogramų. Atsikratę 5–10 proc. kūno svorio, sumažinsite cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje bei kraujo spaudimą.

Laikykitės treniruočių programos. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas sumažina širdies smūgio riziką. Taip pat sportuojant gali sumažėti kraujospūdis ir MTL kiekis, padaugėti DTL bei normalizuotis kūno svoris. Stenkitės pasportuoti bent po 30 min. per dieną mažiausiai penkis kartus per savaitę. Tinka ir greitas ėjimas ar plaukimas. Likusias dvi dienas atlikite jėgos stiprinimo treniruotes, pavyzdžiui, kilnokite svarmenis. Jeigu neturite daug laisvo laiko, išskaidykite treniruotes trumpesniais intervalais.

Valgykite širdžiai sveiką maistą. Vartokite daugiau įvairių vaisių, daržovių, pupelių ir neriebios mėsos, pavyzdžiui, paukštienos be odos. Taip pat valgykite daugiau viso grūdo produktų (avižinių kruopų, bolivinių balandų, rudųjų ryžių ir kt.) ir žuvų, ypač sudėtyje turinčių omega-3 riebalų rūgščių, tokių kaip lašišos, upėtakiai ir silkės. Avokadai, alyvuogių aliejus, linų sėmenys, kai kurie riešutai ir sėklos irgi pasižymi omega-3 riebalų rūgščių gausa. Mažesnio riebumo pieno produktai, pavyzdžiui, pienas, jogurtas ir sūris, yra geresnis pasirinkimas, kalbant apie širdies sveikatą, nei riebesni variantai.

Valgykite mažiau nesveiko maisto. Venkite perdirbto ar vartoti paruošto maisto, kurio sudėtyje neretai būna daug druskos, pridėtinio cukraus ir konservantų. Geriau nevartokite riebios jautienos, sviesto, kepto maisto ir palmių aliejaus, nes šiuose maisto produktuose gausu sočiųjų riebalų. Taip pat atsisakykite saldintų gėrimų, pavyzdžiui, gazuotų gėrimų ir vaisių punšo, bei tam tikrų kepinių, tokių kaip sausainiai, tortai ir pyragai. Kadangi jų sudėtyje yra daug transriebalų, juos valgant gali padidėti cholesterolio kiekis ir kūno svoris.

Ribokite alkoholio vartojimą. Jeigu alkoholio nevartojate, nepradėkite. Jeigu vartojate, ribokite jo kiekį. Rekomenduojamas alkoholio kiekis: ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir ne daugiau kaip du gėrimai per dieną vyrams. Alkoholis didina kraujospūdį, širdies plakimo dažnį ir riebalų kiekį kraujyje, todėl nuo jo galima priaugti svorio.

Reguliariai tikrinkitės cholesterolio kiekį kraujyje, kraujo spaudimą ir cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje. Jeigu sergate diabetu, pasirūpinkite, kad jis būtų kontroliuojamas. Minėtųjų rodiklių matavimas gali padėti geriau suprasti, ką būtina pakeisti, kad cholesterolio ir cukraus kiekis bei kraujo spaudimas būtų normos ribose.

Valdykite stresą. Retkarčiais galite jausti nerimą ar frustraciją. Pasikalbėkite su šeimos nariais ir bičiuliais apie savo išgyvenimus. Paramos grupės gali padėti sužinoti, kaip kiti žmonės prisitaiko prie gyvenimo pokyčių patyrus širdies smūgį ar insultą. Taip pat galite kreiptis į psichologą ar paklausti savo gydytojo apie streso valdymo programą. Stresą gali padėti sumažinti fizinė veikla bei kūno ir sąmonės valdymo pratimai, tokie kaip meditacija.

Stebėkite simptomus. Nesitikėkite, kad jie tiesiog praeis. Kreipkitės į gydytoją, jeigu pajutote ką nors keisto, pavyzdžiui, dusulį, jaučiatės neįprastai pavargę ar pasikeitė širdies ritmas. Taip pat neignoruokite žandikaulio ar nugaros skausmo, pykinimo ar vėmimo, prakaitavimo ar gripą primenančių simptomų.

Kardiologinė reabilitacija

Jeigu patyrėte širdies smūgį arba jums buvo diagnozuota širdies liga, gydytojas gali pasiūlyti kardiologinę reabilitaciją. Jos metu ekspertų komanda padės pagerinti sveikatą ir išvengti problemų ateityje. Kardiologinės reabilitacijos komandą gali sudaryti gydytojai ir slaugytojai, taip pat treniruočių, mitybos, fizinės terapijos, darbo terapijos ir psichikos sveikatos specialistai. Jie parengs programą, atitinkančią jūsų poreikius. Taip pat jie gali padėti pakoreguoti kasdienį gyvenimą. Jeigu laikysitės programos, ji gali gerokai pagerinti atsigavimo procesą ir savijautą apskritai.

Kada vėl apsilankyti pas gydytoją po gydymo ligoninėje?

Kai po širdies smūgio atsigausite ir būsite išrašyti iš ligoninės, po 4–6 savaičių turėtumėte apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins jūsų sveikatos būklę. Jums gali tekti reguliariai atlikti fizinio krūvio streso testus. Jie gali padėti gydytojui aptikti užsikimšusias vainikines arterijas ir planuoti tolesnį gydymą. Paskambinkite savo gydytojui, jeigu pasireiškė tokie simptomai kaip krūtinės skausmas (ypač jeigu jis padažnėja, stiprėja ar plinta į kitas kūno vietas), dusulys, ypač ilsintis, svaigulys ar nereguliarus širdies ritmas.