Pagalvojus apie cholesterolį daugelį gali apimti nerimas, nes ši sąvoka paprastai asocijuojasi su sveikatos problemomis. Iš tiesų ši žmogaus kraujyje cirkuliuojanti medžiaga kenkia tik tuo atveju, jeigu išbalansuojama pusiausvyra tarp „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų. Apie tai įspėti gali specifiniai kraujo tyrimai – tik svarbu žinoti, ką reiškia juose atsispindinčios vertės.

Amerikos širdies asociacijos ekspertų teigimu, cholesterolis į kraują patenka iš dviejų šaltinių: ši medžiaga yra natūraliai gaminama kepenyse ir gaunama su maistu – mėsa, kiaušiniais, sūriu, pienu ar įvairiais kepiniais. Tų pačių produktų sudėtyje taip pat gali būti daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje.

Kepenys pagamina visą organizmui reikalingą cholesterolio kiekį, kuris padeda kurti naujas ląsteles, gaminti tam tikrus vitaminus ir hormonus. O štai per didelis su maistu gaunamo cholesterolio kiekis gali sukelti sveikatos problemas – širdies ir kraujagyslių ligas bei insultą.

Siekiant užkirsti tam kelią, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti cholesterolio rodiklius – sulaukusiems 20-ties metų ir vyresniems patariama tai daryti kas 4-6 metus arba dažniau, jeigu yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Medicalnewstoday.com įvardija šiuos rizikos veiksnius:

– aukštas kraujospūdis arba hipertenzija;
– terapija radiacija;
– rūkymas ir alkoholio vartojimas;
– prasta miego higiena;
– diabetas;
– riebi ir daug angliavandenių turinti dieta;
– fizinio aktyvumo stoka;
– nutukimas;
– stresas;
– lėtinis obstrukcinis plaučių sutrikimas arba kitos plaučių funkcijos sumažėjimo formos.

Kaip teigiama portale webmd.com, cholesterolio kiekis organizme įvertinamas atliekant kraujo tyrimą, dar vadinamą lipidų profiliu. Jame pacientui pateikiama:

– bendras cholesterolio kiekis kraujyje;

– „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje;

„Blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jeigu kraujyje cirkuliuoja daug „blogojo“ cholesterolio, jis gali kauptis arterijose, maitinančiose širdį ir smegenis. Dėl per didelių šio cholesterolio tipo sankaupų arterijose gali susidaryti kraujo krešuliai – tokiu atveju gresia širdies ir kraujagyslių ligos bei insultas.

– „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje;

„Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jų paskirtis – neleisti cholesteroliui kauptis ant arterijų sienelių. Didelis „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje gali mažinti širdies ir širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.

– trigliceridų kiekis kraujyje.

Trigliceridai yra tam tikros rūšies riebalai, gaminami organizme arba į jį patenkantys su maistu. Didelis jų kiekis gali prisidėti prie probleminio cholesterolio kaupimosi ant arterijų sienelių.

Ką reiškia kraujo tyrime (lipidų profilyje) matomos vertės?

Bendras cholesterolio kiekis kraujyje:

– normalus – 125–200 mg/dl;
– ribinis aukštas – 200-239 mg/dl;
– aukštas – 240 mg/dl ir daugiau.

„Blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje:

– normalus – 100 mg/dl;
– beveik optimalus – 100-129 mg/dl;
– ribinis aukštas – 130-159 mg/dl;
– aukštas – 160-189 mg/dl ir daugiau;
– labai aukštas – 190 mg/dl ir daugiau.

„Gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje:

– normalus – 60 mg/dl ir daugiau;
– ribinis žemas – 40-59 mg/dl;
– širdies ir kraujagyslių ligų rizika – žemiau 40 mg/dl.

Trigliceridų kiekis kraujyje:

– labai didelis – 500 mg/dl ir daugiau;
– didelis – 200-499 mg/dl;
– ribinis didelis – 150-199 mg/dl;
– normalus – mažiau nei 150 mg/dl.