Širdies ritmas arba pulsas yra širdies susitraukimų (plakimų / dūžių) skaičius per minutę. Kiekvienam žmogui pulsas gali būti skirtingas, o amžiui bėgant, jis gali pasikeisti. Svarbu suprasti savo širdies ritmą ir nusistatyti, koks pulsas jums yra sveikiausias, siekiant turėti sveiką širdį. Pradedant susipažinti su savo pulsu, patariama jį stebėti ramybės būsenoje, t. y. tada, kai nesate aktyvūs fiziškai bei esate ramus psichologiškai. Dažniausiai sveikų suaugusiųjų širdies ritmas ramybės būsenoje yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Kuo fiziškai stipresnis būsite, tuo širdies susitraukimų dažnis bus mažesnis. Pavyzdžiui, profesionalių sportininkų pulsas yra žemesnis nei įprasta daugeliui. Visgi, turite atkreipti dėmesį, kokiam širdies ritmui esant ramybės būsenoje būtent jūs jaučiatės geriausiai. Norint nusistatyti savo pulsą ant vidinės riešo, vidines alkūnės pusės ar ant kaklo šono uždėkite rodomąjį ir didįjį pirštus, kad pajustumėte pulsavimą. Skaičiuokite, kiek fiksuojate dūžių per 15 sekundžių ir padauginkite šį skaičių iš 4. Galutinis rezultatas – jūsų širdies ritmo skaičius.
Kaip sumažinti pulsą, jei jis per didelis?
Jei jaučiate, kad pulsas per aukštas, galima jį sumažinti tiek greitomis tiek ilgalaikėmis priemonėmis. Viena iš paprastų ir greitų priemonių: tiesiog atsisėskite ir atsipalaiduokite, išgerkite stiklinę vandens, kelis kartus giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite. Padėti atsipalaiduoti gali rami muzika, gamtos garsai ir vaizdai ar paprasčiausiai – tyla. Siekiant širdies ritmą sumažinti iš esmės ir ilgam, gali padėti sveikesnis gyvenimo būdas: mankšta bent 30 min. per dieną, pasivaikščiojimai; sveika mityba, antsvorio mažinimas, alkoholio, kofeino, rūkymo mažinimas. Jei to nepakanka, galima išbandyti įvairių kitų būtų, kaip geriau valdyti stresą: pavyzdžiui, psichoterapija, joga, tai chi, autogeninė treniruotė, meditacija ar dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) ir kt.
Aritmija: širdies susitraukimų dažnio problema
Aritmija vadinamas bet koks širdies ritmo dažnio sutrikimas. Aritmiją gali sukelti užsikimšusios ar sukietėjusios arterijos, aukštas kraujo spaudimas arba širdies vožtuvų problemos. Taip pat gali būti širdies priepuolio liekamasis reiškinys. Aritmija gali kamuoti po širdies operacijos ar sutrikus mineralų pusiausvyrai (pavyzdžiui, jei organizme yra per daug arba per mažai kalio). Tachikardija – širdis ramybės būsenoje plaka per greitai, paprastai daugiau nei 100 dūžių per minutę. To priežastis dažniausiai atsiranda dėl streso, rūkymo, alkoholio, kavos ar kitų kofeiną turinčių gėrimų per didelis vartojimas. Bradikardija – kai širdis plaka per lėtai, mažiau nei 60 dūžių per minutę (normalu, nebent, jei esate sportininkas). Žemą pulsą gali sukelti infekcija, skydliaukės sutrikimas (hipotirozė), kraujo cheminis disbalansas, kvėpavimo sutrikimai miegant (obstrukcinė miego apnėja) arba uždegiminės ligos, pvz., vilkligė. Taip pat žemas pulsas gali būti susijęs su širdies vystymusi.
Judėjimo metu, sportuojant, normalu, kad širdies ritmas padažnėja, tačiau reikia stebėti, kad dūžių skaičius per minutę nebūtų per didelis. Norėdami nusistatyti jums tinkamą maksimalų pulsą sportuojant, iš 220 atimkite savo amžiaus skaičių (pavyzdžiui, 220 – 50 = 170). Jei iki šiol reguliariai nesportavote, jūsų pulsas judant turėtų būti maždaug pusė maksimalaus širdies susitraukimų dažnio (pavyzdžiui, 170 / 2 = 85). Jei sportuojate reguliariai, normalu, jei pulsas bus aukštesnis, iki 85 proc. maksimalaus pulso (pavyzdžiui, 170 / 100 * 85 = 144). Sportuojant rekomenduojama sekti savo širdies ritmo susitraukimus naudojantis išmaniosiomis apyrankėmis, juosmens diržais ar kt. įrenginiais. Šiltas oras, drėgmė, staigūs ir stiprūs emociniai pakilimai ar nuosmukiai, ilgalaikis nerimas gali padidinti širdies susitraukimų dažnį. Tad nepatariama intensyviai sportuoti, kai lauke karšta ir drėgna, jei šiuo metu esate susijaudinęs ar nerimastingas.
Kada laikas pas gydytoją?
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į kardiologą, jei pastebėjote, kad pulsas neįprastai dažnesnis arba retesnis, taip pat, jei širdis plaka neritmiškai. Po išsamios konsultacijos ir tyrimų gydytojas kardiologas gali patarti dėl gyvensenos pakoregavimo ar nukreipti pas kitus specialistus, taip pat gali pakoreguoti medikamentinį gydymą ar pakeisti vaistus, rekomenduoti širdies stimuliatorių, kad širdis plaktų reikiamu ritmu ir kt.
