Aortos vožtuvo stenozė yra vienas dažniausių ir rimčiausių širdies vožtuvų negalavimų. Tai progresuojanti liga, dėl kurios susiaurėja aortos vožtuvas bei sumažėja jo gebėjimas visiškai atsidaryti ir užsidaryti. Aortos vožtuvo stenozė apriboja kraujo tekėjimą iš kairiojo skilvelio. Dėl susiaurėjusio vožtuvo širdžiai tenka sunkiau dirbti.

Kam gresia aortos vožtuvo stenozės išsivystymo rizika?

Aortos vožtuvo stenozė daugiausia kamuoja 65-erių metų amžiaus ir vyresnius žmones. Ji išsivysto dėl randėjimo ir kalcio kaupimosi ant aortos vožtuvo lapelių. Nors amžinė aortos vožtuvo stenozė paprastai pasireiškia įžengus į septintą dešimtį, simptomams atsirasti gali prireikti dar daugiau laiko, rašoma Amerikos širdies asociacijos (American Heart Association) informaciniame leidinyje.

Aortos vožtuvo stenozę gali sukelti vaikystėje persirgtas ūmus reumatas (reumatinė karštinė).

Kalbant apie jaunus žmones, dažniausia aortos vožtuvo stenozės priežastis yra įgimta yda, vadinama dviburiu aortos vožtuvu (vietoje trijų aortos vožtuvo lapelių išsivysto tik du).

Dar viena priežastis – vožtuvo anga nepakankamai išplatėja, todėl širdžiai tenka sunkiau dirbti pumpuojant kraują per siauresnę angą. Laikui bėgant, ydingas vožtuvas gali sustandėti ir dar labiau susiaurėti dėl kalcio sankaupų.

Kokie yra aortos vožtuvo stenozės simptomai?

Daugelis žmonių, kuriems išsivysto aortos vožtuvo stenozė, nejaučia pastebimų simptomų, kol kraujo srautas gerokai sumažėja. Įgimtą aortos vožtuvo stenozę turintiems asmenims simptomai gali pasireikšti tik paauglystėje. Keletas šiam sutrikimui būdingų simptomų: krūtinės skausmas, greitas širdies plakimas, dusulys, svaigulys, alpimas, sunku nueiti net ir nedidelį atstumą, patinusios kulkšnys ar pėdos, nemiga arba būtinybė miegoti sėdimoje padėtyje, sumažėjęs aktyvumas arba gebėjimas atlikti įprastus veiksmus.

Įgimtą aortos vožtuvo stenozę turintiems vaikams ir kūdikiams gali pasireikšti šie simptomai: jaučiasi pavargę, negali priaugti svorio, mažai valgo, sunkiau kvėpuoja.

Kai kurie aortos vožtuvo stenozės kamuojami asmenys niekuo nesiskundžia, tačiau pastebėję, kad pasidarė sunkiau kvėpuoti, sumažėjo aktyvumas, jaučiate didelį nuovargį ar kitus simptomus, kreipkitės į kardiologą.

Kaip diagnozuojama aortos vožtuvo stenozė?

Pirmiausia atliekama medicininė apžiūra – jūsų gydytojas pasiklausys širdies darbo stetoskopu, ar nėra neįprastų garsų ar ūžesių. Paskui bus atlikta echokardiograma. Tai geriausias tyrimas aortos vožtuvo stenozės rimtumui ir kairiojo skilvelio būklei įvertinti. Jeigu po echokardiogramos bus gauta nepakankamai informacijos, gali tekti atlikti daugiau tyrimų, pavyzdžiui, fizinio krūvio streso testą, krūtinės rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją ar širdies kateterizaciją.

Kaip progresuoja aortos vožtuvo stenozė?

Laikui bėgant, kairiojo skilvelio sienelė gali padidėti ir sustorėti, nes širdžiai tenka sunkiau dirbti, varinėjant kraują pro susiaurėjusią angą. Dėl storesnės sienelės gali susilpnėti širdis ir išsivystyti širdies nepakankamumas. Tinkama diagnozė ir gydymas gali padėti pagerinti simptomus ir sulėtinti šios ligos progresavimą.

Kokie yra gydymo variantai?

Jeigu simptomų nėra arba jie nežymūs, geriausia reguliariai tikrintis širdį ir stebėti, ar simptomai neblogėja, o galbūt atsirado ir naujų.

Jeigu jums buvo diagnozuota aortos vožtuvo stenozė, reguliariai darykitės echokardiogramą, kad gydytojai galėtų parinkti tinkamiausią gydymą. Išsivysčius aortos vožtuvo stenozei, gali padėti tam tikri vaistai, tačiau gali prireikti ir chirurginio įsikišimo.

Gydymo variantus aptarkite su savo gydytoju.