Svarbus elementas mažinant širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką – su sveikata susijusios elgsenos ir rizikos faktorių valdymas, pvz., mitybos kokybė, fizinė veikla, rūkymas, kūno masės indeksas (KMI), kraujospūdis, bendras cholesterolio kiekis, gliukozės kiekis kraujyje ir miego kokybė. Tačiau iš kur žinoti, kurie veiksniai jums svarbūs? Įprastų vizitų metu gydytojas gali atlikti arba prašyti atlikti tam tikrus tyrimus.

Nedaugelio iš mūsų tyrimų rezultatai būna idealūs arba parodo žemą rizikos lygį. Net jeigu gauti tyrimo rodikliai kelia susirūpinimą, dar nereiškia, kad jums išsivystys rimta širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Tai gali paskatinti labiau rūpintis savo sveikata, rašoma Amerikos širdies asociacijos informaciniame leidinyje.

Kai kurie rodikliai, pvz., kūno svoris ir kraujospūdis, nustatomi per įprastus medicininius vizitus, o cholesterolio tyrimas rekomenduojamas nuo 20 metų. Pakartotinio tyrimo dažnumas priklauso nuo jūsų rizikos lygio.

Tikriausiai reikės papildomų ir dažnesnių tyrimų, jeigu jums diagnozuoti širdies ir kraujagyslių sutrikimai, tokie kaip širdies nepakankamumas arba prieširdžių virpėjimas, arba jeigu jums teko patirti infarktą, insultą ar kitų širdies ir kraujagyslių priepuolių. Net jeigu jums nėra diagnozuotas joks sutrikimas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamesnį tyrimą, jeigu yra tam tikrų rizikos veiksnių arba jūsų šeimoje kas nors yra sirgęs širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių sveikatos tyrimai:

Kraujospūdis

Kraujospūdis – vienas iš svarbiausių tyrimų, nes aukštas kraujospūdis paprastai nekelia jokių simptomų ir gali būti nepastebėtas, jei jo nematuojame. Aukštas kraujospūdis labai didina širdies ligos ir insulto riziką. Jei jūsų kraujospūdis yra įprastas, t. y. nesiekia 120/80 mm Hg, būtinai pasitikrinkite jį kartą per metus. Jei jūsų kraujospūdis aukštesnis, jūsų gydytojas galbūt norės jį patikrinti dažniau. Aukštą kraujospūdį galima valdyti pakeitus gyvenimo būdą ir (arba) vaistais.

Cholesterolis

20 metų sulaukusiems arba vyresniems suaugusiesiems, kuriems netaikomas lipidų mažinimo gydymas, plazmos lipidų profilio pavalgius arba nevalgius tyrimas gali būti veiksmingas norint įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Tai kraujo tyrimas, kuriuo išmatuojamas bendras cholesterolis, MTL (blogasis) cholesterolis, DTL (blogasis) cholesterolis ir trigliceridų kiekis. Jums gali tekti tyrimą atlikti dažniau, jeigu gydytojas nustato, kad yra didesnė širdies ligos ar insulto rizika. Sulaukus 40 metų, gydytojas taip pat turėtų formule apskaičiuoti jūsų 10 metų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos liga arba patirti insultą.

Kaip ir aukštą kraujospūdį, cholesterolį dažnai galima valdyti pakeičiant gyvenimo būdą ir (arba) vaistus.

Kūno svoris

Per įprastą vizitą gydytojas gali pasiteirauti jūsų liemens apimties arba pagal jūsų kūno svorį  apskaičiuoti KMI. Šie rodikliai gali leisti nustatyti, ar jūsų kūno svoris ir struktūra nekelia susirūpinimo. Nutukimas kelia didesnę tokių sveikatos problemų kaip širdies liga, insultas, prieširdžių virpėjimas, stazinis širdies nepakankamumas ir kt., riziką.

Gliukozės kiekis kraujyje

Aukšto gliukozės kiekio kraujyje arba „cukraus kraujyje“ lygiai kelia didesnę riziką, kad išsivystys atsparumas insulinui, prediabetas ir 2 tipo diabetas. Negydomas diabetas gali lemti daug rimtų medicininių problemų, pvz., širdies ligą ir insultą. Jeigu jums 45 metai ar daugiau, arba jei turite antsvorio ir jums nustatytas dar vienas papildomas širdies ir kraujagyslių sistemos ligos rizikos veiksnys nepriklausomai nuo jūsų amžiaus, gydytojas gali rekomenduoti atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Jis taip pat gali išmatuoti glikuoto hemoglobino A1C lygį kraujyje ir atlikti 2 tipo diabeto tyrimą. 6,5 proc. arba aukštesnis A1C lygis naudojamas apibrėžti diabetui.

Rūkymas, fizinė veikla, mityba

Jei rūkote, kito vizito metu pasikalbėkite su savo gydytoju, kaip būtų galima atsikratyti šio žalingo įpročio. Taip pat aptarkite savo mitybą ir fizinę veiklą. Jei galima pagerinti jūsų mitybą ir kasdienės fizinės veiklos lygius, pasiteiraukite savo gydytojo naudingų patarimų.