Nebūtina atsisakyti kelionės į tolimą vietą vien dėl to, kad sergate širdies liga arba prižiūrite asmenį, patyrusį širdies priepuolį, pvz., infarktą arba insultą. Kelios paprastos atsargumo priemonės gali padaryti jūsų kelionę sklandžią, rašoma Amerikos širdies asociacijos informaciniame leidinyje.

Keletas patarimų kelionei:

• Pasiimkite savo receptinius ir be recepto įsigyjamus vaistus su savimi. Pasiimkite tiek, kad užtektų visai kelionei ir papildomai, jei kelionėje pasitaikytų vėlavimų. Supakuokite vaistus į rankinį bagažą, kad neprarastumėte jų, jeigu jūsų registruotas bagažas pasimestų ar vėluotų.
• Laikykite vaistus originaliose pakuotėse su etiketėmis. Įsitikinkite, kad ant etikečių aiškiai užrašytas jūsų vardas, pavardė, gydytojo vardas, pavardė, bendrinis ir prekinis pavadinimas bei tiksli dozė.
• Pasiimkite visų išrašytų receptų kopijas. Palikite receptų kopijas namuose draugui ar giminaičiui, nes galite pamesti savo kopiją arba jums gali prireikti skubaus papildymo.
• Paprašykite savo gydytojo pažymos, jeigu vartojate kontroliuojamas medžiagas arba įšvirkščiamuosius vaistus ar insulinas. Pasakykite savo gydytojui, kad keliausite. Praneškite savo kardiologui arba vidaus ligų gydytojui, kur būsite. Jeigu jums prireiktų pagalbos, galbūt jūsų gydytojas pažinos gydytojų arba žinos geros reputacijos širdies ligų įstaigų toje vietoje, kurioje lankysitės.
• Pasidarykite namų darbus. Išsiaiškinkite, kokių medicinos įstaigų yra jūsų kelionės vietoje ir kokius dalykus dengia jūsų draudimas. Pavyzdžiui, kai kurie draudimo polisai dengia tik dalį skubaus atgalinio skrydžio išlaidų. Tai gali padėti jums priimti greitus sprendimus, atsiradus problemai.
• Platus kelionės draudimas paprastai apima medicininės evakuacijos kelionės draudimą. Padengiama suma skiriasi nuo plano, krypties ir kelionės trukmės.
• Kai kurie gydytojai į kelionę rekomenduoja su savimi pasiimti svarbių medicinos istorijos įrašų.

Aukštos vietos, egzotiniai kraštai

Aukštesnėse vietose, pavyzdžiui, kalnuose, gali imti trūkti deguonies, o tai gali sukelti didelę įtampą širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl pacientams, kuriems kyla rizika susirgti arba kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, gali grėsti didesnis šalutinio poveikio pavojus viešint kalnuotose vietovėse. Tačiau šiuos pavojus galima sumažinti tinkamai pasiruošiant ir planuojant prieš kelionę bei priimant bendrus sprendimus tarp pacientų ir jiems vadovaujančių gydytojų.

Prieš kelionę pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda, kad suprastumėte, kaip reikėtų pasiruošti. Galbūt verta palaipsniui lipti į kalną ir aklimatizuotis žemesnėse vietose, o tik tada kopti aukščiau. Žmonės, sergantys vainikinių arterijų liga ir krūtinės angina, turėtų žinoti, kad sumažėjęs deguonies lygis gali padidinti anginą. Jūsų širdis turi dirbti greičiau, ypač jei yra susidaręs kamštis. Atkreipkite dėmesį, jei jums trūksta kvapo ar pasireiškia kitų simptomų, kurie gali reikšti, kad jūsų stabili būsena darosi nestabili.

Sąmoningai vartokite skysčius ir natrį (druską), jei sergate kardiomiopatija arba jums diagnozuotas širdies nepakankamumas. Tokiomis sąlygomis svarbus skysčių balansas.

Jei vykstate į šalį, kurioje reikalingos tam tikros vakcinos, siekiant apsisaugoti nuo ligų, nėra didelės tikimybės, kad imunizacija turės įtakos jūsų širdžiai. Didesnį nerimą gali kelti nuoseklios prieigos prie kokybiškos medicininės priežiūros galimybės.

Pasvarstykite kelias kelionių kryptis pasaulyje, kurios jus domina ir suteikia daug sveikatos priežiūros galimybių, kurių jums gali prireikti kelionės metu.

Atsargumo priemonės dėl ilgų nuotolių

Ilgas sėdėjimas lėktuve arba automobilyje, traukinyje ar autobuse sveikam žmogui gali šiek tiek padidinti riziką, kad kojose susidarys kraujo krešulių, tačiau įprastai prie to prisideda gretutinės sveikatos problemos. Jeigu žmogus serga periferinių arterijų liga (PAL) arba anksčiau diagnozuotas širdies nepakankamumas, kraujo krešulių rizika padidėja. Neseniai atliktos operacijas, vyresnis amžius ir kateteriai didžiojoje venoje taip pat gali padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Per ilgus skrydžius rekomenduojama atsistoti ir pavaikščioti, kai tik yra galimybė, tik būtinai įsitikinkite, kad tuo metu nedega saugos diržo lemputė. Sustojimas trumpai pertraukai per ilgas keliones automobiliu taip pat gali padėti.

Papasakokite gydytojui savo kelionės planus, norėdami gauti geriausių patarimų apie atsargumo priemones, kurių turite imtis. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms gali reikėti kompresinių kojinių arba papildomo deguonies. Kitiems gali tekti atidžiai stebėti vartojamus skysčius arba vengti alkoholio. O kai kuriems galbūt išvis negalima skristi.