Žiemos mėnesiais temperatūra nukrinta žemiau nulio, o žemę nukloja sniegas. Daugeliui žmonių sniego kasimas neturėtų sukelti jokių sveikatos problemų. Visgi svarbu žinoti, kaip šaltas oras gali paveikti jūsų širdį, ypač jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kai kuriems žmonėms šaltuoju metų laiku būnant lauke derėtų vengti aukšto intensyvumo fizinio krūvio, pavyzdžiui, kastuvu kelti daug sniego. Net vaikščiojimas po gilų šlapią sniegą ar braidymas po pusnis gali pernelyg apkrauti kai kurių žmonių širdį, rašoma Amerikos širdies asociacijos informaciniame leidinyje.
Kaip šaltas oras veikia širdį?
Nemažai žmonių nėra pratę prie intensyvios fizinės veiklos lauke ir nežino potencialios grėsmės, kurią kelia šaltas oras. Nesiimant tam tikrų atsargumo priemonių, žiemos sportu besimėgaujančius asmenis gali ištikti hipotermija.
Hipotermija reiškia, kad kūno temperatūra nukrito žemiau 35oC. Ji ištinka tada, kai organizmas nebepajėgia pagaminti tiek energijos, kad vidinė temperatūra būtų pakankamai aukšta. Hipotermija gali baigtis mirtimi. Jai būdingi simptomai yra koordinacijos sutrikimas, sumišimas, sulėtėjusi reakcija, drebulys ir mieguistumas.
Vaikams ir pagyvenusiesiems kyla ypač didelė rizika, nes jie gali pasižymėti ribotu gebėjimu bendrauti ar mažesniu mobilumu. Taip pat senyvo amžiaus žmonių poodinis riebalinis sluoksnis paprastai būna plonesnis, jiems gali būti sunkiau jausti temperatūrą, todėl ištikus hipotermijai gali net nesuvokti, jog atsidūrė pavojuje.
Koronarine širdies liga sergantiems žmonėms būnant lauke šaltu oru neretai pasireiškia stabilioji krūtinės angina (skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje).
Stiprus vėjas, sniegas ir lietus taip pat gali atvėsinti jūsų kūną. Vėjas yra ypač pavojingas, nes pašalina įšilusio oro sluoksnį, esantį aplink kūną. Jeigu lauke yra vienas laipsnis šalčio ir pučia 14 metrų per sekundę vėjas, jutiminė temperatūra atitinka –10oC. Esant vienodai temperatūrai, drėgnas kūnas greičiau praranda šilumą negu sausas.
Norėdami nesušalti, sluoksniuokite drabužius – tarp sluoksnių esantis oras pasitarnaus kaip šilumos izoliatorius. Taip pat užsidėkite kepurę arba apsiriškite galvą skarele, nes šilumos netenkama ir per galvą, o ausys yra ypač jautrios šalčiui. Mūvėkite pirštines ir pasirūpinkite tinkamomis kojinėmis bei batais, nes galūnės greitai praranda šilumą.
Jeigu norite, kad sniego kasimas būtų saugus, vadovaukitės šiais praktiniais patarimais:
- darykite dažnas pertraukėles, kad nepervargintumėte širdies. Atkreipkite dėmesį į savijautą pertraukėlių metu;
- žinokite artėjančiam širdies smūgiui būdingus simptomus ir stebėkite organizmo siunčiamus signalus. Atminkite: net jeigu nesate tikri, ar tai širdies smūgis, vis tiek pasirodykite sveikatos priežiūros specialistams. Brangi kiekviena minutė! Skubūs veiksmai gali išgelbėti gyvybę. Nedvejokite ir skambinkite 112;
- nevartokite alkoholio prieš arba iš karto po sniego kasimo. Alkoholis gali sustiprinti jausmą, kad jums šilta, bei neleisti deramai įvertinti patiriamą fizinį krūvį;
- pasitarkite su savo gydytoju, jeigu turite klausimų ar nuogąstaujate dėl fizinės veiklos šaltu oru, ypač jeigu planuojama fizinė veikla bus gerokai intensyvesnė nei paprastai;
- atsižvelkite į hipotermijos keliamus pavojus. Norėdami užkirsti kelią hipotermijai, sluoksniuokite drabužius ir užsidėkite kepurę, nes nemažai kūno šilumos galima netekti per galvą;
- išmokite suteikti pirmąją reanimacijos pagalbą. Veiksminga primoji reanimacijos pagalba sustojus širdžiai gali padvigubinti ar patrigubinti žmogaus šansus išgyventi. Jeigu suaugusysis staiga susmuko, paskambinkite 112 ir pradėkite greitai ir smarkiai spausti jo krūtinkaulį žemyn, kol atvyks pagalba.