Vyresnio amžiaus žmonėms rizika nukristi ir susižaloti yra didesnė nei jaunesniems, o sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) kristi gali dar dažniau. Vaistai, bendras silpnumas, širdies ritmo sutrikimai, žemas kraujospūdis ir alpimas – tai tik keletas priežasčių, dėl kurių sergantys ŠKL patiria didesnę riziką griūti.

Net jei griuvimai nesusiję su rimtomis traumomis, jie gali padidinti baimę judėti – tokiu atveju sumažėja senjorų aktyvumas, o tai blogina gyvenimo kokybę. Nepaisant to, kad sergantys ŠKL dažnai krenta, šią temą dažnai užgožia kitos sveikatos problemos, rašoma Amerikos širdies asociacijos (angl. American Heart Association, AHA) informaciniame leidinyje.

Daugelis nukritusių vyresnio amžiaus žmonių taip pat gali vengti apie tai užsiminti sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems žmonėms, nes galvoja, kad praras savarankiškumą kasdienėje veikloje ir su jais aplinkiniai pradės elgtis kitaip.

Vaistai padidina griuvimo tikimybę

Kai kurie vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, reguliuojantys aukštą kraujospūdį, gali prisidėti prie kritimų rizikos. Riziką kelti gali ir su širdies ligomis nesusiję vaistai.

Nustatyta, kad griuvimų riziką didina šie medikamentai:

– vaistai nuo aritmijos;

– antidepresantai;

– vaistai nuo psichinių ligų;

– vaistai nuo nerimo, tai yra benzodiazepinai;

– vaistai nuo diabeto;

– diuretikai;

– vaistai nuo padidėjusio kraujo spaudimo, įskaitant beta blokatorius, AKF inhibitorius ir angiotenzino receptorių blokatorius;

– opioidai;

– nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai;

– selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai.

Svarbu su šeimos gydytoju aptarti visų vartojamų vaistų šalutinį poveikį ir pasverti teikiamą naudą bei padidėjusią riziką nukristi. Dažnai galima pasirinkti vaistus, kurių šalutinis poveikis mažesnis, arba kuriuos galima vartoti mažesnėmis dozėmis. Kai kuriais atvejais gali būti galimi alternatyvūs, nefarmakologiniai gydymo būdai, kuriuos taip pat reikėtų aptarti su gydytoju. arba vaistininku.

Širdies ir kraujagyslių ligos, lemiančios dažnesnius kritimus

Sinkopė arba kitaip – alpulys: sumažėjus kraujo tekėjimui į smegenis, galite prarasti sąmonę ir nukristi. Vyresniame amžiuje alpimo rizika didėja ir gali lemti dažnesnius kritimus.

Be to, ŠKL sergantys žmonės dažniau turi mažą kraujospūdį, mediciniškai vadinamą ortostatine hipotenzija. Kai kraujospūdis staiga sumažėja, žmogus gali jausti galvos svaigimą, padidėja rizika nualpti. Staigaus kraujospūdžio sumažėjimo tikimybė didėja vyresniems ir sergantiems hipertenzija.

Širdies nepakankamumas ir aritmija: širdies nepakankamumu ir aritmija (nereguliariu širdies ritmu) sergantiems suaugusiesiems kyla ypač didelė kritimo rizika, nes jų širdis gali pumpuoti kraują ne taip efektyviai, arba plakti nereguliariu ritmu, o dėl to sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis. Be to, šiomis ligomis sergantys žmonės dažniau vartoja kelis receptinius vaistus, dėl kurių gali padidėti galvos svaigimas, atsirasti alpulys ir griuvimai. Širdies nepakankamumu sergantys žmonės krenta 13 proc. dažniau nei sergantieji kitomis lėtinėmis ligomis.

Širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms, palyginti su kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiais pacientais, yra 4 kartus didesnė rizika patirti lūžį, dėl kurio gali reikėti gultis į ligoninę.

Prieširdžių virpėjimas: pacientai, kuriems pasireiškia nereguliarus, greitas širdies plakimas, kliniškai vadinamas prieširdžių virpėjimu, taip pat susiduria su didesne kritimo rizika. Sergantiems prieširdžių virpėjimu ir vartojantiems antikoaguliantus, labai svarbu nuodugniai įvertinti insulto, kraujavimo ir kritimo riziką.

Kitos ligos: su širdimi ir kraujagyslėmis nesusijusios ligos, pavyzdžiui, artritas, neurologinės problemos, kurtumas, aklumas ir kognityviniai sutrikimai, tokie kaip demencija, gali turėti didelę įtaką judėjimui ir pusiausvyrai, o tai lemia didesnę kritimo tikimybę.

Nors kritimų rizika vyresniems ir turintiems jau išvardintas ligas yra didesnė, yra tam tikrų prevencijos būdų. Amerikos širdies asociacijos specialistai rekomenduoja:

– pasirūpinkite, kad namuose būtų kuo mažiau pavojų keliančių objektų, pavyzdžiui, nebūtų slystančių kilimėlių, nesutvarkytų grindų ar pavojingų laiptų;

– užtikrinkite tinkamą apšvietimą namuose;

– dėvėkite patogią avalynę;

– nepamirškite užsiimti kineziterapija, nes taip sustiprinsite kūną ir judėsite tvirčiau;

– peržiūrėkite vaistus, kurie gali kelti didesnę riziką kristi.

Taip pat svarbu nepamiršti reguliariai lankytis pas savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir stebės paskirtų vaistų poveikį.