„Chirurgai ilgą laiką nedrįso paliesti širdies. Vyravo požiūris, kad ji yra žmogaus sielos buveinė. Visi suprato, jog jeigu paliečiama širdis, žmogus iš karto miršta“, – sako širdies chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius emeritas Vytautas Jonas Sirvydis. Deja, širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje. Kaip ir kodėl svarbu pasirūpinti širdimi? Kodėl žmonės vengia pasitikrinti sveikatą? Apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją laikračio „Lietuvos sveikata“ skaitytojams pasakoja du iškilūs Lietuvos medikai.
Stebuklingos piliulės nėra
Gydytojas kardiologas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Pranas Šerpytis akcentuoja, kad pacientai netūrėtų viltis, jog šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas paskirs stebuklingą piliulę ir išsispręs sveikatos problemas. Patys pacientai privalo prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Juk širdies ir kraujagyslių ligų rizika auga dėl nesveiko gyvenimo būdo.
„Jeigu tinkamai sureguliuotume gyvenimo būdą ir rizikos veiksnius, 80 proc. sumažintume širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Pavyzdžiui, metus rūkyti, kardiovaskulinė rizika sumažėja 36 proc. Nutraukę rūkymą sumažiname infarkto ir insulto riziką,“ – teigia gydytojas kardiologas ir priduria, kad taip pat svarbu pasirūpinti visaverte mityba, optimaliu fiziniu krūviu, poilsiu ir džiugiomis emocijos. Širdis tampriai susijusi su visu asmens organizmu.
Ypač vyresnio amžiaus žmonės privalo pasirūpinti, kad jų arterinio kraujo spaudimo parametrai išliktų normos ribose. „Jeigu sureguliuotume arterinį kraujo spaudimą, būtų dešimt kartų mažiau insultų, šešis kartus – miokardo infarktų. Reikia raginti žmones, kad jie namuose turėtų spaudimo aparatą. Šeimos gydytojas privalo pamokyti žmones, kaip teisingai matuoti arterinį kraujo spaudimą“, – teigia prof. P.Šerpytis. Pakilęs rytinis arterinis kraujo spaudimas byloja naktinę hipertenziją, o pastaroji yra itin žalinga asmens sveikatai. Pacientai dėl pakilusio arterinio kraujo spaudimo turi kreiptis į pagrindinį sveikatos advokatą – šeimos gydytoją.
Kitas širdies ir kraujotakos sistemos ligų sąjungininkas – ilgalaikis stresas. Todėl, pasak pašnekovo, reikia išmokti atsiriboti nuo slegiančių problemų, išmokti atrasti vidinę ramybę, pavyzdžiui, taikant meditaciją. „Problemos kyla, jeigu patiriame lėtinį stresą: kai neišsimiegame, darbe patiriame sunkumus, problemas šeimoje ir gyvename slogioje aplinkoje. Lėtinis stresas kenkia. Tai yra vienas rizikos veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kartu su pakilusiu arteriniu kraujo spaudimu, cholesteroliu, antsvoriu ir rūkymu“, – teigia gydytojas kardiologas prof. P. Šerpytis.
Emocinis, kaip ir fizinis krūvis, turi būti adekvatus ir individualus. Gydytojas kardiologas džiaugiasi, kad šiuo metu vis daugiau atsiranda galimybių sportuoti ir žmonės jomis pasinaudoja. Kita vertus, profesorius pastebi, kad Lietuvoje galėtų būti, pavyzdžiui, geriau išvystyta dviratininkams skirta infrastruktūra.
Mirtingiausia liga – aterosklerozė
Kaip sako širdies chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius emeritas Vytautas Jonas Sirvydis, pagrindinis aterosklerozės simptomas – stenokardija, t. y. atsiradęs skausmas krūtinėje (susijaudinus arba fizinio krūvio metu). Krūtinės srityje pajutus skausmą būtina kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją kardiologą.
Profesorius pastebi, kad dėl aterosklerozės širdies chirurgai atlieka daugiausia operacijų. Šios ligos riziką, kaip ir daugelį kitų širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat didina žalingas gyvenimo būdas. „Netinkama mityba, fizinio krūvio stoka, rūkymas ir nežymus arba didelis piktnaudžiavimas alkoholiu yra pagrindiniai rizikos veiksniai. Atitinkamai (pagal tai, kas kenkia) turi būti atliekama profilaktika, reikia atsisakyti šių žalingų įpročių“, – pabrėžia prof. emeritas V.J.Sirvydis.
Širdies vožtuvų ligos – kita ligų grupė, ypač varginanti pacientus, kartais pareikalaujanti jų gyvybių. Pasak profesoriaus emerito, dėl laiku negydomų širdies vožtuvų ligų žmogus gali tapti nedarbingas. „Atsiranda širdies vožtuvų nesandarumas. Neužsidarius vožtuvams kraujas grįžta atgal ir sutrikdo kraujotaką. Pro vožtuvus sunkiai prateka kraujas. Tada atsiranda simptomai (dažniausiai dusulys). Dusulys gali didėti. Taip pat gali atsirasti, jeigu laiku negydoma, ir sunkesni simptomai: pradeda tinti kojos, vėliau padidėja kepenys, pilve kaupiasi skysčiai,“ – sako kardiochirurgas.
Deja, daliai širdies vožtuvų ligomis sergančių pacientų padėti gali tik chirurgai. Profesorius V. J. Sirvydis sako, kad širdies chirurgai taip pat aktyviai kovoja su širdies raumens ligomis ir įgimtomis širdies ligomis.
Pasak profesoriaus emerito, širdies chirurgai sėkmingai atkuria vainikinių kraujagyslių kraujotaką, širdies vožtuvų funkciją atlikdami jų plastiką ar protezavimą ir ištaiso visas, net itin sudėtingas įgimtas širdies ydas. Ypač sudėtingais atvejais, kai širdies raumuo praranda galią susitraukti, atliekama širdies transplantacija. Širdies chirurgija, kaip sako gydytojas prof. V. J. Sirvydis, nors ir jauna, tačiau išaugusi chirurgijos šaka.
„Chirurgija – sena, kaip pati žmonija. Tačiau chirurgai ilgą laiką nedrįso paliesti širdies. Vyravo požiūris, kad širdis yra žmogaus sielos buveinė. Visi suprato, jog jeigu paliečiama širdis, žmogus iš karto miršta. Juk širdis yra žmogaus gyvybės palaikymo organas. Galbūt už širdį svarbesnis organas yra tik smegenys, nors smegenų chirurgija prasidėjo kur kas anksčiau nei širdies chirurgija“, – apžvelgė pašnekovas.
Būtina tikrintis
Įvairios širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst., pacientų. Šiomis ligomis 2021 m. sirgo 914 tūkst., Lietuvos gyventojų, o 2022 – net 931 tūkst. Skaudi statistika byloja, kad kraujotakos sistemos ligų prevencija yra gyvybiškai svarbi Lietuvos gyventojų sveikatos ir gyvenimo kokybės sąlyga.
Valstybė šiais metais skyrė daugiau dėmesio (širdies ir kraujagyslių ligų) prevencijai. Šiemet iš PSDF biudžeto prevencijos programai buvo skirta beveik milijonu eurų daugiau (13 mln.), o nuo gegužės 1 d. išsiplėtė tikslinės amžiaus grupės ribos. Anksčiau prevencinėje programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Šiuo metu 40-60 metų amžiaus vyrai ir moterys gali pasitikrinti (širdies ir kraujagyslių) sveikatą.
Visgi tik dalis gyventojų pasinaudoja galimybe pasitikrinti. VLK duomenimis, prevencinėje programoje dalyvauja kiek mažiau nei pusė (46 proc.) tikslinės grupės narių.
Prof. P. Šerpytis džiaugiasi, kad Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, tačiau pastebi, kad jos amžiaus ribos turėtų būti praplečiamos iki 65 metų amžiaus, o prevencinė programa Lietuvoje galėjo būti pradėta vykdyti anksčiau.
